- niurktelėti
- niùrktelėti vksm. Plū̃dė kẽletą kar̃tų niùrktelėjo į vándenį.
.
.
niurktelėti — niùrktelėti, ėja, ėjo 1. tr. trumpam panardinti: Meškeriojant kai jau gerai plūdę niùrktelėja, tada reikia traukt Slk. 2. intr. trumpam pasinerti: Beplaukdamas niùrktelėjau, tai pribėgo vandenio ausysna Slk. 3. intr. greitai įlįsti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
niurkterti — niùrkterti, ia ( i), ėjo 1. žr. niurktelėti 2: Kai niùrktersi, ir nulįsi [į liūną] Dkšt. Eini patamsy, tai kad niurktersi nosia marliagynėn Prng. 2. žr. niurktelėti 3: Jis niurkterdavo rugiuosna ar krūmuosna, ir tiek jį matei! rš … Dictionary of the Lithuanian Language
niurkterėti — niùrkterėti, ėja ( i), ėjo 1. žr. niurktelėti 1: Į pelkę niùrkterėk (orig. niurgterėk) jį, t. y. nerk J. 2. žr. niurktelėti 4: Diedas bobai niurkterė[jo] alkūne: „Boba, kelkis, jau aušta!“ (ps.) Švnč … Dictionary of the Lithuanian Language
mukterėti — mùkterėti, ėja ( ia), ėjo 1. žr. muktelėti 1: Kilstelėjo stiklelį prie lūpų, mukterėjo ir nesusiraukė rš. Mùkterėjo ir išgėrė Lp. 2. intr. pulti, kristi, niurktelėti, panerti: Tai kad mùkterėjo, net burbulai paskėlė Km. 3. intr. niuktelėti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
niurktelti — niùrktelti, ia ( i, na), ėjo 1. žr. niurktelėti 2: Vos tik plūdė niurkteldavo gilyn, jis ir kvėpuot nustodavo rš. 2. tr. mesti, sviesti: Kap niùrktelė[jo] kampan OG351 … Dictionary of the Lithuanian Language